2025 m. rugpjūčio 18 d. Statistisk sentralbyrå (SSB) paskelbė naujausius duomenis apie finansinius srautus tarp Norvegijos ir užsienio. Jie rodo, kad užsienio finansai Norvegijoje 2025 m. II ketvirtį patyrė reikšmingų pokyčių – nors bendras šalies balansas išliko teigiamas, matyti aiškūs regioniniai skirtumai. Ypač smarkiai smuko įplaukos iš Šiaurės Amerikos, tuo tarpu Skandinavija ir Europos Sąjunga išlieka pagrindiniais finansiniais partneriais.
Bendras balansas: daugiau pinigų įplaukia, nei išplaukia
Į Norvegiją 2025 m. II ketvirtį atiteko 1,17 trln. NOK – tai yra -5,5 % mažiau nei prieš metus, tačiau +0,6 % daugiau nei I ketvirtį. Tuo pačiu laikotarpiu į užsienį išplaukė 1,11 trln. NOK, t. y. +3,2 % daugiau nei prieš metus.
👉 Galutinis rezultatas: Norvegija užfiksavo teigiamą balansą – 54,7 mlrd. NOK, o tai reiškia, kad į šalį įplaukia daugiau kapitalo, nei iš jos išplaukia.
Skandinavija ir ES: stabilūs pagrindai
Didžiausią reikšmę užsienio finansams Norvegijoje toliau turi Šiaurės šalys ir Europos Sąjunga.
- Šiaurės šalys (be Norvegijos): 459,6 mlrd. NOK įplaukų (+15,1 % ketv./ketv.) ir 427,8 mlrd. NOK išplaukų (+3,2 %). Balansas: +31,9 mlrd. NOK – vienas geriausių rezultatų tarp regionų.
- ES (be Šiaurės šalių): įplaukos siekė 415,7 mlrd. NOK (-11,3 % ketv./ketv., bet +3,4 % met./met.), o išplaukos – 332,7 mlrd. NOK. Balansas +83 mlrd. NOK – didžiausias iš visų rinkų.
JAV ir Kanada: didžiausias nuosmukis
Ryškiausią kritimą fiksavo srautai iš Šiaurės Amerikos. 2025 m. II ketvirtį įplaukos iš JAV ir Kanados sudarė tik 96,8 mlrd. NOK – net -40,5 % mažiau nei prieš metus. Viena iš priežasčių – prekybos įtampa: rugpjūtį JAV įvedė 15 proc. muitus norvegiškoms prekėms, kurie itin smarkiai palietė žuvininkystės, naftos pramonės ir technologijų sektorius. Tai reiškia, kad kai kuriems eksportuotojams JAV rinka tapo mažiau pelninga. Daugiau apie tai skaitykite analizėje 👉 JAV muitai Norvegijos prekėms 2025.
Nors balansas čia vis dar teigiamas (+7,7 mlrd. NOK), užsienio finansai Norvegijoje šioje srityje patyrė didžiausią nuosmukį.
Azija, Afrika ir Pietų Amerika: dinamiški pokyčiai
- Azija: įplaukos 41,5 mlrd. NOK (+7,2 % met./met.), išplaukos 41,9 mlrd. NOK (+1,3 %). Balansas šiek tiek neigiamas.
- Afrika: įplaukos 3,3 mlrd. NOK (+25,6 %), išplaukos 4,1 mlrd. NOK (+13,7 %). Balansas aiškiai neigiamas.
- Pietų Amerika: vienintelis regionas, kur tiek įplaukos (+35,3 %), tiek išplaukos (+48,9 %) sparčiai auga – tai rodo didėjančius finansinius ryšius.
Šakos: kas atsakingas už finansinius srautus?
Pagal sektorius, užsienio finansai Norvegijoje labiausiai sutelkti keliuose sektoriuose:
- Kasyba ir išgavimas: 289,2 mlrd. NOK įplaukų ir 148,4 mlrd. NOK išplaukų – svarbiausias teigiamo balanso variklis.
- Apdirbamoji pramonė: 211,9 mlrd. NOK įplaukų ir 203,6 mlrd. NOK išplaukų – beveik subalansuotas rezultatas.
- Prekyba ir transporto priemonių remontas: 169 mlrd. NOK įplaukų ir net 221,2 mlrd. NOK išplaukų – ryškus deficitas.
- Energetika: 144,1 mlrd. NOK įplaukų ir 133,7 mlrd. NOK išplaukų – išlieka stabilus perteklius.
- IT ir komunikacija: 97,5 mlrd. NOK įplaukų ir 145,8 mlrd. NOK išplaukų – neigiamas balansas, tačiau sektorius sparčiai auga.
Užsienio finansai Norvegijoje – kas toliau?
Naujausi duomenys rodo, kad užsienio finansai Norvegijoje tebėra geros būklės, tačiau srautų struktūra keičiasi. Europa – ypač Šiaurės šalys ir ES – išlieka stabilus ramstis, tačiau finansiniai ryšiai su JAV ir Kanada akivaizdžiai susilpnėjo.
Tai reiškia didesnę priklausomybę nuo Europos partnerių ir augančią Azijos bei Pietų Amerikos reikšmę. Jei mažėjimo tendencija su Šiaurės Amerika išliks, tai gali turėti įtakos užsienio investicijoms ir prekybai ateinančiais metais.
