2025 m. rugpjūčio 18 d. Statistisk sentralbyrå (SSB) paskelbė naujus duomenis apie mokinių rezultatus Norvegijoje 2025 – jie apima 10 klasės baigiamuosius pažymius, nacionalinius matematikos, skaitymo ir anglų kalbos testus, taip pat vidutinį žemesniųjų vidurinių mokyklų taškų skaičių. Rezultatai aiškiai parodė skirtumus pagal lytį, regioną ir tėvų išsilavinimą.
Merginos lenkia berniukus
Jau daugelį metų matyti, kad merginos Norvegijoje pasiekia geresnių rezultatų nei berniukai. 2025 m. merginų vidutinis balas siekė 44,2 taško, o berniukų – 40,4 taško.
- Anglų kalboje merginos gavo vidutiniškai 4,4 balo, berniukai – 4,1.
- Matematikoje skirtumai mažesni: 3,7 merginoms ir 3,6 berniukams.
- Didžiausias merginų pranašumas matomas menų ir humanitariniuose dalykuose (pvz., dailė ir amatai – 4,8 prieš 4,1).
Tėvų išsilavinimas yra lemiamas
Skirtumai tampa itin ryškūs, kai pažvelgiame į tėvų išsilavinimo lygį. 2025 m. duomenys rodo, kad kuo aukštesnis tėvų išsilavinimas, tuo geresni vaikų rezultatai.
Vaikai, kurių tėvai baigė daugiau nei ketverių metų studijas, vidutiniškai surinko 46,4 taško. Tai labai aukštas rezultatas, palyginti su visa mokinių populiacija.
Tuo tarpu mokiniai, kurių tėvai baigė tik pradinę mokyklą, vidutiniškai surinko 35,6 taško. Skirtumas – beveik 11 taškų.
Šis kontrastas ypač ryškus matematikoje. Vaikai iš šeimų su tik pradiniu išsilavinimu gavo vidutiniškai 2,7 balo, o tie, kurių tėvai baigė aukštąją mokyklą – net 4,3 balo.
Tai patvirtina, kad šeimos „švietimo kapitalas“ tebėra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinių galimybes Norvegijoje, ir vienas didžiausių iššūkių švietimo sistemai.
Regioniniai skirtumai
Rezultatai skiriasi ir tarp regionų:
- Geriausiai pasirodė Oslas – 44,3 taško.
- Aukštus rezultatus rodė Akershus (42,6 taško) ir Rogaland (42,5 taško).
- Silpniausiai pasirodė Trøndelag (41,6 taško) ir Troms (41,4 taško).
5 klasės testai – kas geriausiai startuoja?
Nacionaliniai 5 klasės testai rodo, kad merginų ir berniukų skirtumai pastebimi jau nuo pirmųjų mokyklos metų. Matematikoje geriau sekasi berniukams – net 31,8 % jų pasiekė aukščiausią lygį, o merginų tokių buvo tik 16,2 %.
Tuo tarpu skaityme dominuoja merginos – 28,4 % pasiekė aukščiausią lygį, palyginti su 23,3 % berniukų.
Norvegija jau daugelį metų investuoja į skaitymo įgūdžių ugdymą, pavyzdžiui, per specialias programas, tokias kaip Leseløft 2025 m. Jos turėtų skatinti skaitymą ir mažinti skirtumus jau nuo pradinės mokyklos. Į rezultatus taip pat stipriai veikia tėvų išsilavinimas – vaikai iš akademinių šeimų dažniau pasiekia aukščiausius rezultatus.
Mokinių rezultatai Norvegijoje 2025 – kas toliau Norvegijos mokyklai?
Nauji 2025 m. duomenys rodo, kad nepaisant aukštos švietimo kokybės Norvegijoje, socialiniai ir lyčių skirtumai tebėra reikšmingi. Merginos daugelyje dalykų lenkia berniukus, o tėvų išsilavinimas tiesiogiai lemia mokinių galimybes.
Tai iššūkis Norvegijos švietimo sistemai, kuri jau daugelį metų bando mažinti skirtumus, investuodama į papildomą pagalbą ir programas mokyklose, kuriose mokinių rezultatai prastesni.
