Infliacija Norvegijoje lapkritį sulėtėjo iki 3 procentų, lyginant su praėjusiais metais – tai rodo naujausi SSB Consumer Price Index duomenys. Tai šiek tiek mažiau nei spalio mėn. fiksuota 3,1 proc., tačiau vis dar daugiau, nei tikėjosi ekonomistai. Tuo pačiu pagrindinė infliacija, svarbiausias Norges Bank rodiklis, sumažėjo labiau nei prognozuota ir taip pat siekė 3 procentus.
Šie duomenys pasirodė likus vos kelioms dienoms iki paskutinio šių metų Norvegijos centrinio banko sprendimo. Ar galime tikėtis palūkanų mažinimo gruodžio 18 d.?
Kas lėmė infliacijos sumažėjimą?
Lapkritis tapo akivaizdžių kainų nuolaidų mėnesiu. Didžiausią įtaką turėjo Black Friday akcijos, kurios smarkiai sumažino elektronikos, buitinės technikos ir namų apyvokos prekių kainas. Neįprastai krito ir maisto kainos – 1 proc. per mėnesį. Toks pokytis yra retas ir reikšmingai sumažino pagrindinę infliaciją.
Kita vertus, būsto išlaidos išaugo – nuomos, energijos ir būsto paslaugų kainos vidutiniškai padidėjo 1,7 proc. Paslaugų kainos taip pat toliau kyla ir išlieka vienu svarbiausių infliacijos šaltinių.
Kaip ekonomistai vertina duomenis?
E24 kalbinti ekspertai pabrėžia, kad rezultatai yra teigiami, tačiau jie nekeičia situacijos prieš gruodžio posėdį. Handelsbanken vyriausiasis ekonomistas Marius Gonsholt Hov teigia, kad lapkričio rodikliai yra tik „šiek tiek žemesni“ nei Norges Bank prognozės. Tai reiškia, kad palūkanų trajektorija faktiškai išlieka nepakitusi.
Ekonomistas primena, kad pagal dabartinę rentebane pirmasis palūkanų mažinimas numatomas tik antroje 2026 m. pusėje. Todėl – kaip jis sako – „apie palūkanų mažinimą kitą savaitę galime pamiršti“.
Black Friday sumažina infliaciją, bet tik trumpam
Lapkričio akcijų poveikis šiemet buvo itin stiprus. Ekonomistai ir SSB primena, kad parduotuvės dažnai pakelia kainas spalį, o lapkritį suteikia dideles nuolaidas. Tai sukelia trumpalaikius CPI rodiklio svyravimus, kurie ne visada atspindi ilgalaikę tendenciją.
Tai reiškia, kad dalis lapkričio infliacijos kritimo gali būti laikina.
Ar Norges Bank sumažins palūkanas gruodžio 18 d.?
Trumpai: ne.
Po dviejų ankstesnių sumažinimų, nė vienas pagrindinių ekonomistų nesitiki sprendimo jau dabar. Norges Bank pirmiausia norės įsitikinti, kad pagrindinė infliacija stabiliai mažėja, o darbo rinka rodo aiškius atvėsimo ženklus.
Į kokius rodiklius žiūri centrinis bankas?
- pagrindinė infliacija vis dar viršija 2 proc. tikslą,
- darbo rinka išlieka labai įtempta,
- paslaugos brangsta greičiau, nei tikėtasi,
- silpna Norvegijos krona didina importo kainas.
Dėl to svarbiausia bus ne pats gruodžio sprendimas, o nauja palūkanų prognozė. Ji gali parodyti, ar pirmasis 2026 m. palūkanų mažinimas numatomas vasarą, ar tik rudenį.
Jeigu norite daugiau sužinoti apie infliacijos lūkesčius ir centrinio banko požiūrį, skaitykite mūsų ankstesnį analizės straipsnį: Infliacijos lūkesčiai Norvegijoje 2025
Ką tai reiškia gyventojams ir paskolų turėtojams?
Nors lapkričio duomenys atrodo geriau nei spalio, to nepakanka norint pagreitinti palūkanų mažinimo procesą. Paskolų įmokos išliks dabartiniame lygyje – bent jau artimiausius mėnesius.
Litvinams, turintiems būsto ar konsolidacines paskolas, tai reiškia stabilumą, tačiau be realaus palengvėjimo. Kai kurie klientai gali apsvarstyti refinansavimą ar paskolų sujungimą, kad sumažintų mėnesines išlaidas. Išsamią rinkos analizę po lapkričio duomenų galite rasti čia: Palūkanos Norvegijoje – lapkritis 2025
Infliacija Norvegijoje lapkritis 2025: stabilizacija, bet be lūžio
Lapkritis atnešė aiškų infliacijos sulėtėjimą ir reikšmingą pagrindinės infliacijos kritimą. Tai žingsnis į priekį, tačiau vis dar per mažas, kad Norges Bank ryžtųsi greitiems pokyčiams. Rinka tikisi ramaus gruodžio posėdžio ir ilgalaikių planų tik 2026 metams.
Gyventojams tai reiškia viena: paskolų įmokos išlieka tokios pačios, o palengvėjimas gali ateiti tik po keliolikos mėnesių.
