Norvegijos darbo rinkoje sparčiai auga darbo outsourcingas Norvegijoje, ypač žemesnės kvalifikacijos srityse – valyme, apsaugoje, logistikoje ir maitinimo paslaugose. Vietoj tiesioginio įdarbinimo įmonės vis dažniau perduoda šias funkcijas išorinėms paslaugų teikėjoms.
Nauja administracinių duomenų analizė Domestic Outsourcing of Low-Skill Jobs rodo, kad toks modelis daugeliui darbuotojų reiškia ryškų pajamų sumažėjimą, net jeigu valandinis atlygis išlieka panašus. Darbuotojai, perkelti iš „tradicinių“ įmonių į kontraktines, vidutiniškai praranda apie 14% metinių pajamų, nes gauna mažiau darbo valandų.
Jei norite geriau suprasti, kaip apskritai keičiasi atlyginimai šalyje, galite paskaityti mūsų analizę: „Kiek uždirbama Norvegijoje 2025? SSB duomenys“.
Kas yra kontraktinės įmonės?
Tyrime išskiriamos dvi darbdavių grupės:
- tradicinės įmonės – bankai, gamyklos, prekybos tinklai, turėję savo valytojus, apsaugos darbuotojus ar virtuvės personalą;
- kontraktinės įmonės – specializuotos valymo, apsaugos, logistikos ir maitinimo bendrovės, teikiančios paslaugas daugeliui klientų ir konkuruojančios kaina.
Praktikoje darbo outsourcingas Norvegijoje atrodo taip: įmonė nutraukia darbo sutartis su savo personalu, o tą pačią funkciją perima išorinė įmonė. Dažnai tie patys žmonės dirba toje pačioje vietoje, atlieka tas pačias užduotis – tačiau jau kitomis darbo sąlygomis ir kitam darbdaviui.
Kodėl darbo outsourcingas Norvegijoje mažina pajamas?
Pagrindinė priežastis – ne valandinis atlygis, o darbo valandų skaičius.
Tyrimas parodė, kad po perkėlimo į kontraktines įmones:
- metinės pajamos sumažėja vidutiniškai 14%,
- darbo valandų per savaitę sumažėja apie 10%,
- valandinio įkainio kritimas nėra statistiškai reikšmingas.
Kontraktinės įmonės dažniau siūlo:
- ne visą darbo laiką,
- mažiau garantuotų valandų,
- labiau svyruojantį grafiką,
- trumpesnius darbo laikotarpius per metus.
Rezultatas paprastas: mažiau valandų = mažesnės metinės pajamos, net jei oficialus valandinis atlygis beveik nesikeičia.
Kas labiausiai nukenčia dėl outsourcingo?
Didžiausi nuostoliai tenka darbuotojams, kurie iki darbo outsourcingo Norvegijoje dirbo geriau apmokamose įmonėse – finansų, gamybos ar didžiosiose prekybos įmonėse.
Tokiais atvejais pajamų kritimas gali siekti net 25%, nes darbuotojai netenka įmonės premijų, priedų ir geresnių kolektyvinių sutarčių.
Todėl darbo outsourcingas Norvegijoje ypač paveikia tuos, kurie anksčiau turėjo stabilesnes ir geriau apmokamas darbo sąlygas.
Kas dažniausiai dirba kontraktinėse įmonėse?
Analizė rodo, kad šiose įmonėse dirba:
- jaunesni darbuotojai – vidutiniškai 5 metais jaunesni nei tradicinėse įmonėse,
- daugiau imigrantų – net 47% darbuotojų yra užsienio kilmės (tradicinėse – 27%),
- daugiau miesto gyventojų – 62% dirba penkiuose didžiausiuose Norvegijos miestuose.
Tai rodo, kad darbo outsourcingas Norvegijoje ypač paliečia tuos, kurių pozicija darbo rinkoje silpnesnė: imigrantus, žemesnės kvalifikacijos darbuotojus ir didmiesčių gyventojus.
Darbo stabilumas po outsourcingo – daugiau neapibrėžtumo
Po perkėlimo į kontraktines įmones dažnai:
- padidėja ne viso darbo laiko dalis,
- tampa labiau nepastovus darbo grafikas,
- atsiranda ilgesni laikotarpiai be darbo.
Vidutiniškai darbuotojai po outsourcingo per metus dirba apie 10 dienų mažiau, o dalis jų dažniau tampa bedarbiais. Tai dar vienas įrodymas, kad darbo outsourcingas Norvegijoje mažina finansinį stabilumą ir apsunkina biudžeto planavimą.
Kodėl įmonėms verta naudoti darbo outsourcingą Norvegijoje?
Darbdavių požiūriu darbo outsourcingas Norvegijoje yra būdas:
- sumažinti veiklos sąnaudas (didelės kontraktinės įmonės turi iki 25% mažesnes sąnaudas vienam darbuotojui),
- lanksčiau reaguoti į paklausos svyravimus,
- dalį rizikos (perteklinės darbo valandos, sezoniškumas) perkelti išorinėms įmonėms.
Trumpai: įmonėms tai daugiau lankstumo ir mažesni kaštai, darbuotojams – didesnė nežinomybė.
Ką tai reiškia Norvegijoje dirbantiems lietuviams?
Tose srityse, kur darbo outsourcingas Norvegijoje taikomas dažniausiai – valyme, logistikoje, sandėliuose ar maitinimo paslaugose – dirba daug lietuvių. Todėl verta atkreipti dėmesį:
- ar dirbate tiesiogiai įmonei, ar per kontraktinę įmonę,
- kiek valandų per savaitę garantuoja darbo sutartis,
- kas nutinka, kai pasikeičia paslaugų teikėjas (pvz., nauja valymo ar apsaugos įmonė).
Mažesnis darbo valandų skaičius reiškia mažesnes pajamas ir prastesnį kreditingumą. Jeigu po outsourcingo pajamos sumažėjo, o paskolos ar kredito kortelių įmokos tapo sunkiau pakeliamos, galima svarstyti refinansavimą arba paskolų konsolidavimą Norvegijos bankuose, kad mėnesio išlaidos būtų labiau prognozuojamos net turint nepastovų darbo grafiką.
