Ar norvegai tikrai priklauso laimingiausių pasaulio žmonių grupei? Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimo kokybė Norvegijoje 2025 m.? Naujausi Statistisk sentralbyrå (SSB) „Quality of life“ duomenys rodo, kad nors vidutinis Norvegijos gyventojas savo gyvenimą vis dar vertina aukštai, skirtumai tarp socialinių grupių tampa vis ryškesni. 2025 m. vidutinis pasitenkinimo gyvenimu lygis siekė 6,9 balo (skalė 0–10), o beveik kas ketvirtas norvegas (24,8%) deklaravo žemą pasitenkinimą gyvenimu.
Stabilu po pandemijos, bet su aiškiais netolygumais
SSB gyvenimo kokybės tyrimas kasmet atliekamas nuo 2020 m. Jau penkerius metus norvegų statistikai reguliariai klausia gyventojų apie pasitenkinimą gyvenimu, sveikatą, finansus, santykius ir gyvenimo prasmės pojūtį.
Kaip pabrėžia ataskaitos autorė Kristina Støren, „vidurkis visai populiacijai uždengia didelius skirtumus tarp grupių – ir būtent šie skirtumai šiandien įdomiausi“.
Nors 6,9 laikytina aukštu rezultatu, aiškiai matyti, kad labiausiai patenkinti yra senjorai ir porose gyvenantys asmenys, o mažiausiai – jauni suaugusieji, vienišiai ir žmonės, turintys sveikatos problemų.
Finansai ir sveikata – dvi silpnos norvegų gerovės vietos
Norvegai didžiausią pasitenkinimą jaučia gyvenamąja vieta (7,9 balo) – tai saugumas, švara ir vietos bendruomenių komfortas. Silpniausiai vertinamos sritys – fizinė sveikata (6,2 balo) ir finansinė padėtis (6,3 balo).
Vos 15,8% apklaustųjų teigė esantys „labai patenkinti“ savo sveikata, o daugiau nei trečdalis (34,4%) nurodė žemą pasitenkinimą šioje kategorijoje. Dar prastesnė padėtis su finansais – 35,7% norvegų pripažįsta, kad nėra patenkinti materialine padėtimi, o tai patvirtina, kad aukštos pragyvenimo išlaidos vis dar veikia daugelio šeimų kasdienį komfortą.
Norvegija tarp turtingiausių pasaulio šalių 2025
Verta pažymėti, kad šiandien būtent finansai – o ne sveikata – labiausiai diferencijuoja gyvenimo kokybę. Tarp didžiausias pajamas gaunančių asmenų tik 16% deklaruoja žemą pasitenkinimą, o tarp mažiausias pajamas gaunančių – daugiau nei pusė.
Jauni suaugusieji: mažiau patenkinti, mažiau užtikrinti dėl ateities
Priešingai stereotipui apie nerūpestingą jaunystę, 25–44 metų asmenys šiandien priklauso prie mažiausiai patenkintų socialinių grupių Norvegijoje. Jų vidurkis – 6,6, o net 28,2% deklaruoja žemą pasitenkinimą gyvenimu.
Tarp 18–24 metų jaunimo šis rodiklis siekia 26%, tačiau jaunesnioji karta išsiskiria didžiausiu optimizmu – 36% su viltimi žvelgia į ateitį (vidutinis optimizmo balas 7,6).
Tai įdomi priešprieša – jauni žmonės labiau viltingi, bet kartu dažniau jaučiasi pervargę, vieniši ir finansiškai neužtikrinti. SSB ataskaitoje pabrėžiama, kad šioje grupėje net 37–47% asmenų nurodo žemą pasitenkinimą laisvalaikiu, psichikos sveikata ar gyvenimo prasme.
Vianiši ir vieniši tėvai – mažiausiai patenkinti šalyje
Vieniši tėvai fiksuoja pačius žemiausius rezultatus – vidutiniškai 5,9 balo, o daugiau nei 40% jų savo gyvenimą vertina kaip nepatenkinamą.
„Daugiau nei pusė vienišų tėvų deklaruoja nepasitenkinimą savo finansine padėtimi, o tai rodo realius sunkumus siekiant ekonominio stabilumo“, – pažymi ataskaitos autoriai.
Palyginimui, poroje be vaikų gyvenantys asmenys vidutiniškai pasiekia 7,3 balo, o porose su vaikais – 7,0 balo. Įdomu tai, kad net poroje esantys, bet kartu negyvenantys vienišiai rezultatais lenkia visiškai vienus gyvenančius asmenis. Tai rodo, kad tarpžmogiškieji santykiai išlieka vienu svarbiausių psichologinės gerovės veiksnių.
Darbas suteikia prasmę ir saugumą
Pasitenkinimas gyvenimu didele dalimi priklauso nuo užimtumo statuso. Dirbantieji pasiekia vidurkį 7,0, o bedarbiai ir asmenys su negalia – vos 5,3 balo.
Tai net 1,7 balo skirtumas, atskleidžiantis, kokią reikšmę norvegams turi priklausymo, veiklos ir stabilumo jausmas.
Norvegijos paslaugų sektorius 2025: užimtumas ir konjunktūra
Tuo metu senjorai (7,5 balo) – viena labiausiai patenkintų grupių: nepaisant mažesnių pajamų, jie dažniau jaučia prasmingumą ir emocinį stabilumą, rečiau patiria finansinį spaudimą ir dažniau yra patenkinti psichikos sveikata.
Gyvenimo kokybė Norvegijoje 2025 – ar imigrantai mažiau patenkinti?
SSB duomenys rodo, kad imigrantai reikšmingai nesiskiria nuo likusios populiacijos, tačiau matyti vidiniai skirtumai. Asmenys iš Afrikos ir Azijos dažniau nei norvegai deklaruoja nepasitenkinimą socialiniais ryšiais ir finansine padėtimi.
Įdomi tendencija tarp imigrantų iš EEE, JAV ar Kanados – jų vidutinis pasitenkinimas gyvenimu per pastaruosius penkerius metus sumažėjo nuo 7,2 iki 6,7, ko priežastis gali būti augančios pragyvenimo išlaidos ir mažėjanti perkamoji galia.
Papildomai verta paminėti, kad tarp imigrantų iš Lenkijos vidutinis pasitenkinimas panašus į norvegišką vidurkį, tačiau skirtumus daugiausia lemia darbo stabilumas ir kalbos mokėjimas.
Ne tik laimė, bet ir prasmė
Nors „teigiamų emocijų“ rodikliai išlieka aukšti – 79,8% norvegų dažniau patiria teigiamas nei neigiamas emocijas – viešojoje diskusijoje vis dažniau keliama klausimų: ar materialinė gerovė vis dar tiesiogiai virsta laime?
Duomenys rodo, kad gyvenimo prasmės pojūtis (7,0) ir įsitraukimas (6,7) šiandien ne mažiau svarbūs nei pajamos. Kaip apibendrina SSB:
„Gyvenimo kokybė – tai ne tik kronų skaičius sąskaitoje. Tai ir sveikata, santykiai bei įsitikinimas, kad mūsų gyvenimas turi prasmę.”
Norvegija vis dar aukštai, bet skirtumai didėja
Pagal vidutinį pasitenkinimą gyvenimu Norvegija ir toliau yra tarp Europos lyderių, tačiau 2025 m. tyrimas aiškiai parodė: visuomenė nėra vienalytė, o gyvenimo kokybės netolygumai gilėja.
Didžiausi iššūkiai tenka mažesnes pajamas gaunančioms grupėms, vienišiems tėvams ir jauniems žmonėms, kurie, nepaisant aukšto išsilavinimo, jaučiasi vis finansiškai neužtikrinti.
Gyvenimo kokybė Norvegijoje 2025 – verta žinoti
➡ Duomenys iš ataskaitos „Quality of Life 2025“ (Statistisk sentralbyrå, atnaujinta 2025-10-30) ir publikacijos „How satisfied are we with life in Norway?“ (Kristina Støren, 2025-03-12).
➡ Apklausos imtis – daugiau nei 17 tūkst. suaugusių Norvegijos gyventojų.
➡ Rezultatai pateikiami 0–10 skalėje, kur 0 reiškia „visiškai nepatenkintas“, o 10 – „labai patenkintas gyvenimu“.
