Remiantis naujausia SSB Parks and recreation statistika (paskelbta 2025 m. spalio 29 d.), net 14,1 % Norvegijos miestų ir gyvenviečių ploto sudaro žaliosios ir rekreacinės erdvės. Iš viso tai 321 424 dekarai, t. y. daugiau kaip 3 200 km² parkų, miškų ir viešųjų erdvių, skirtų poilsiui ir aktyvumui.
Kur Norvegijoje žalumos daugiausia?
Labiausiai „žali“ apskritys:
- Agder – 19,5 % miestų teritorijos, net 118,7 m² žalumos vienam gyventojui
- Finnmark – 16,4 %, 116,6 m² asmeniui
- Telemark – 15,0 %, 103,7 m² gyventojui
Mažiausiai žaliųjų zonų turi:
- Rogaland (11,6 %)
- Østfold (11,7 %)
- Innlandet (12,2 %)
Sostinė atrodo solidžiai – Oslo žalioms erdvėms skiria 17 % miesto ploto, tačiau dėl didelio gyventojų tankio tai sudaro tik 30,9 m² vienam gyventojui.
Ar norvegai turi parką „po ranka“?
Svarbu ne tik kiekis, bet ir pasiekiamumas. Pagal SSB duomenis:
- 65 % miestų gyventojų turi prieigą prie rekreacinių zonų,
- 49 % – prie pasivaikščiojimams tinkamų teritorijų (nærturterreng).
Geriausia padėtis tarp mažiausių:
- 73 % darželių ir 68 % mokyklų yra saugiai pasiekiamu atstumu iki parko.
- Tarp vienbučių namų 67 % turi prieigą prie rekreacinių zonų, o daugiabučiuose – tik 53 %.
Žalieji Norvegijos miestai 2025 ir gyvenimo kokybė
Žalioji infrastruktūra – ne vien estetika. Tyrimai (tarp jų SSB 2025 m. ataskaita „How satisfied are we with life in Norway“) rodo, kad prieiga prie gamtos ir judėjimas gryname ore reikšmingai kelia pasitenkinimą gyvenimu. Aukštą pasitenkinimą (vidutiniškai 7/10) dažniau nurodo žmonės, gyvenantys šalia žalumos ir turintys lengvai pasiekiamas rekreacines erdves.
Jei ieškai idėjų, kaip praktiškai išnaudoti žaliąsias erdves, žvilgtelk į mūsų apžvalgą laisvalaikis Norvegijoje 2025. O platesniame gerovės kontekste verta pamatyti, kaip Norvegija atrodo tarp turtingiausių pasaulio šalių 2025 m..
