Economic Survey 4/2025 Norvegija: prognozės, kurias pajusi darbe, sąskaitose ir kredito įmokoje

2026 m. sausio 7 d. Statistics Norway (SSB) paskelbė naujausią konjunktūros apžvalgą Economic Survey 4/2025 Norvegija. Trumpai: Norvegijos ekonomika aiškiai atsitiesė po ankstesnių ketvirčių duobės, tačiau darbo rinka tapo vėsesnė, o infliacija — nors gerokai mažesnė nei 2022 m. pike — vis dar negrįžo iki 2% tikslo.

Iš Lietuvių, dirbančių Norvegijoje, perspektyvos tai „kasdienybės“ ataskaita: ar bus lengviau keisti darbą, kaip gali atrodyti algų augimas, kas su pragyvenimo kaštais ir ar kredito įmokos turi realią galimybę mažėti.

Svarbiausios SSB prognozės 2025–2028 m.

SSB skelbia nuoseklų kelių metų makroekonominių prognozių rinkinį statistikoje Economic trends. Pagal šią trajektoriją:

• Norvegijos BVP: +0,6% (2025), +1,0% (2026), +0,9% (2027), 0,0% (2028)
• Kontinentinės Norvegijos BVP (be naftos ir dujų): +1,7% (2025), +1,9% (2026), +2,0% (2027), +1,6% (2028)
• Nedarbas: 4,5% (2025) → 4,0% (2028)
• Atlyginimų augimas (per etatą): 4,8% (2025) → apie 3,7% (2027–2028)
• VKI infliacija (CPI): 3,1% (2025) → 2,5% (2026) → apie 2,7% (2028)
• Būsto kainos: +5,4% (2025) ir toliau solidus augimas kitais metais
• Pinigų rinkos palūkanų norma: 4,4% (2025) → 3,8% (2027–2028)

Tai svarbus skirtumas: „kontinentinė“ ekonomika turėtų atrodyti geriau nei bendras BVP (nes nafta ir dujos gali smarkiai išjudinti rezultatus). Daugumai darbuotojų — ypač paslaugų sektoriuje, statybose, logistikoje, pramonėje ir viešajame sektoriuje — būtent „Mainland Norway“ tendencija yra svarbiausia.

Darbas: nedarbas auga, bet SSB paaiškina kodėl — ir tai svarbu

SSB fiksuoja nedarbo augimą 2025 m., bet pabrėžia svarbų niuansą: dalis augimo atsiranda todėl, kad daugiau žmonių įėjo į darbo rinką ir pradėjo aktyviai ieškoti darbo (statistiškai jie tapo „bedarbiais“, nors anksčiau buvo už darbo jėgos ribų). 2025 m. III ketvirtį nedarbas pagal LFS tyrimą siekė apie 4,7%, o trendiniuose duomenyse — apie 4,6–4,7%.

Įdomi detalė iš sektorių perspektyvos: NAV lapkritį užfiksavo nedidelius augimus „daugumoje profesinių grupių“, tačiau stipriausiai — akademinėse profesijose (nuo žemos bazės), o tuo pat metu signalizavo nedidelį registruotų bedarbių, turinčių statybų patirties, sumažėjimą.

Ką tai praktiškai reiškia lietuviams?

• Jei dirbi „lauko“ sektoriuose (statybos, dalis paslaugų, logistika), vaizdas nėra juodai baltas: rinka „nelūžta“, bet konkurencija dėl geresnių sąlygų didėja, o įmonės atsargiau žiūri į kaštus.
• Jei galvoji apie darbo keitimą 2026 m.: ataskaita labiau rodo ramiau veikiantį, selektyvesnį rinkos etapą, o ne ankstesnių metų „rekrutavimo karštinę“.

Panašiu tonu („viskas gerai, bet atsargiau“) apie įmonių nuotaikas rašė ir Norges Bank savo konjunktūros tyrime — tai gera sąsaja su ankstesne analize: ataskaitoje Regional Network 4-2025 apie ekonomikos lėtėjimą buvo matoma būtent ši nuotaikų kaita.

Atlyginimai: nominaliai lėčiau, realiai vis dar „į pliusą“ — bet jau be fejerverkų

SSB daro prielaidą, kad atlyginimai ir toliau augs solidžiai, tik lėčiau nei rekordinių metų laikotarpiu: 4,8% 2025 m., vėliau apie 3,7–3,8% per metus.

Dar svarbiau — kas vyksta „po infliacijos“. Pačioje SSB ataskaitoje vertinama, kad realus atlyginimų augimas 2025 m. sieks apie 1,7%, o vėliau artės prie „apie 1%“ prognozės horizonte pabaigoje.

Darbuotojams tai reiškia: perkamoji galia turėtų „atsigauti“, bet bus sunkiau tikėtis situacijos, kai atlyginimas auga akivaizdžiai greičiau nei sąskaitos.

Jei nori palyginti tai su nuotaikomis ir tuo, „ko tikisi žmonės“, pasižiūrėk mūsų apžvalgą: Norvegijos 2025 m. ekonomines prognozes ir infliacijos lūkesčius.

Infliacija: krenta lėtai, nes dalis kaštų „velkasi“ kaip uodega

SSB pažymi, kad infliacija gerokai nusileido nuo piko, tačiau 2025 m. laikėsi apie 3%, t. y. aiškiai virš 2% tikslo.

Ataskaita išskiria ir konkrečius veiksnius, kurie gali palaikyti kainų spaudimą:

• didelis atlyginimų augimas,
• didesni mokesčiai,
• nuoma, kuri kyla su vėlavimu (indeksavimas ir „prisivijimas“ jau galiojančiose sutartyse),
• taip pat energijos kainodaros politikos elementai — SSB mini, pvz., nuo spalio įvestą fiksuotą „Norway Price“ elektros kainą, kuri riboja kainų augimą.

Pagal VKI (CPI) projekciją infliacija krenta iki 2,5% 2026 m., bet vėliau grįžta į 2,7–2,8% intervalą. Tai nėra „infliacijos pabaiga“, o perėjimas prie stabilesnio, bet vis dar padidėjusio lygio.

Palūkanos ir įmokos: SSB mato 2 mažinimus, bet ne „mažinimų seriją“

Tai dalis, kuri domina beveik visus, mokančius būsto paskolą. SSB aprašo, kad Norges Bank sumažino palūkanų normą iki 4,0% (mažinimai birželį ir rugsėjį), o centrinio banko projekcijose buvo matomas planas „po vieną mažinimą per metus“ kelerius metus. Tačiau SSB prideda svarbią detalę: pagal Norges Bank komunikaciją — kitas mažinimas turėtų įvykti vėliausiai iki 2026 m. rugsėjo.

Tuo pat metu SSB savo prognozėje daro prielaidą: vienas mažinimas 2026 m. ir kitas 2027 m., bet be trečio mažinimo prognozės horizonte.

Įmokoms tai reiškia paprastą dalyką: mažėjimas yra baziniame scenarijuje, tačiau tempas bus „norvegiškas“ — laipsniškas, priklausantis nuo infliacijos ir darbo rinkos būklės, o ne staigus. Verta prisiminti rizikų kontekstą, kurį aptarėme analizėje apie Norges Bank palūkanas (gruodis 2025) — centrinis bankas ir priežiūra žiūri ne tik į infliaciją, bet ir į namų ūkių atsparumą.

Būstas: kainos turėtų augti, o statybos vis dar „šlubuoja“

SSB prognozuoja tolesnį būsto kainų augimą: +5,4% 2025 m. ir toliau spartų tempą kitais metais.

Tuo pačiu duomenyse matyti „skylė“ pasiūlos pusėje: investicijos į būstą silpnos — prognozėse kritimai 2025–2026 m., o atsigavimas tik vėliau.

Tai derinys, kuris dažniausiai veikia taip pat: mažai naujų būstų + stabilus paklausos lygis = spaudimas kainoms ir nuomai. O tai vėl grįžta prie „kasdienės“ infliacijos (nuoma, sąskaitos, pragyvenimo kaštai).

Jei nori pasižiūrėti plačiau — ne tik per pinigų prizmę — pažiūrėk ir mūsų apžvalgą apie tai, kaip atrodo gyvenimo kokybė Norvegijoje 2025 m. skaičiais. Praktikoje: net ir esant neblogai konjunktūrai, būstas dažnai išlieka didžiausiu „pastoviu kaštu“ šeimoms.

Ką tai reiškia lietuviams, dirbantiems Norvegijoje? 4 trumpos išvados

1. Darbo rinka yra reiklesnė nei prieš 1–2 metus, bet ataskaita nepiešia „kieto krizės“ scenarijaus.
2. Atlyginimai augs, tik mažiau — realiai vis dar teigiamai, bet arčiau „normalumo“.
3. Paskolų įmokos gali mažėti palaipsniui, bet čia nėra pažado apie greitą palengvėjimą.
4. Būsto kainos tikėtina ir toliau augs, o silpna pasiūla gali išlaikyti aukštą nuomos lygį.

Economic Survey 4/2025 Norvegija DUK

Ar Economic Survey 4/2025 Norvegija reiškia krizę Norvegijoje?

Ne, Economic Survey 4/2025 Norvegija nereiškia krizės. SSB prognozuoja kontinentinės ekonomikos (Mainland Norway) augimą 2025–2028 m., bet esant atsargesniam klimatui įmonėse ir ramesnei darbo rinkai. Tai „atvėsimo“ ir grįžimo į normalumą scenarijus, o ne žlugimas.

Ką Economic Survey 4/2025 Norvegija sako apie atlyginimų augimą Norvegijoje?

Economic Survey 4/2025 Norvegija prognozės pagal SSB rodo, kad atlyginimai ir toliau augs, bet lėčiau nei pastaruoju metu: 4,8% 2025 m. ir apie 3,7–3,8% vėlesniais metais. Realioji prasme (po infliacijos) tai reiškia teigiamą, bet labiau saikingą perkamosios galios augimą.

Ar pagal Economic Survey 4/2025 Norvegija paskolų įmokos Norvegijoje gali mažėti?

Economic Survey 4/2025 Norvegija SSB prognozuoja laipsnišką pinigų rinkos palūkanų mažėjimą, bet be „mažinimų lavinos“. Praktikoje tai reiškia greičiau lėtą palengvėjimą paskolos kaštuose, o ne staigų pokytį.

Ką Economic Survey 4/2025 prognozuoja apie būsto kainas Norvegijoje?

SSB prognozuoja tolesnį būsto kainų augimą (pvz., apie +5,4% 2025 m.) ir išlaikytą solidžią dinamiką kitais metais. Esant silpnesnei naujų būstų pasiūlai, kainų spaudimas gali išlikti ilgiau.