Išankstinis balsavimas Norvegijoje prasidėjo 2025 m. rugpjūčio 11 d. ir tęsis iki rugsėjo 5 d. Tai patogus pasirinkimas tiems, kurie nori išvengti eilių rinkimų dieną arba tuo metu negalės balsuoti. Balsavimo vietos atidarytos visoje šalyje – prekybos centruose, bibliotekose ir universitetuose.
Kur ir kada galima balsuoti iš anksto?
Nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. iki rugsėjo 5 d. galite balsuoti bet kurioje balsavimo vietoje, pritaikytoje išankstiniam balsavimui. Nereikia būti registruotam gyvenamosios vietos savivaldybėje – pakanka asmens tapatybę patvirtinančio dokumento su vardu, nuotrauka ir gimimo data.
Kai kurios vietos, kur galima balsuoti iš anksto:
- Oslas: Deichman Bjørvika, Bryn Senter, Rådhuset, Storo, St. Hanshaugen
- Bergenas: Lagunen, Hovedbiblioteket, IKEA, Fyllingsdalen, Sletten Senter
- Trondheimas: Valgbod Torvet, NTNU Gløshaugen, City Lade
- Stavangeris / Sandnesas: Ruten, Torget, Lervigskvartalet
- Kristiansandas, Tromsė, Dramenas – bibliotekos, sveikatos centrai, prekybos centrai
Kas gali balsuoti Norvegijos parlamento rinkimuose?
Norint balsuoti į Norvegijos parlamentą (Stortingą), reikia atitikti tris pagrindines sąlygas:
- Turėti Norvegijos pilietybę – tik Norvegijos piliečiai gali balsuoti parlamento rinkimuose.
- Būti ne jaunesniam nei 18 metų – rinkėjas turi būti sulaukęs 18 metų ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.
- Būti registruotam gyvenus Norvegijoje – bet kuriuo gyvenimo metu turėjote būti registruotas Norvegijos gyventojų registre.
Vietos (savivaldos) rinkimuose teisę balsuoti turi ir užsieniečiai, jei atitinka tam tikras sąlygas (pvz., gyvenimo trukmė šalyje), tačiau tai netaikoma šiems parlamento rinkimams.
Išankstinis balsavimas Norvegijoje – vis populiaresnis
2021 m. rinkimuose į Stortingą iš anksto balsavo 57,9 % rinkėjų. Palyginimui:
- 2013 m. – 30,2 %
- 2017 m. – 36,3 %
- 2023 m. (vietos rinkimai) – 49,1 %
Didėjantis išankstinio balsavimo populiarumas siejamas su patogumu, eilių nebuvimu ir galimybe derinti balsavimą su kasdieniais reikalais (pvz., apsipirkimu).
Vakar vykusios partijų lyderių debatai – kas pasirodė geriausiai?
Kartu su išankstinio balsavimo pradžia, 2025 m. rugpjūčio 11 d. Arendalyje įvyko pirmieji pagrindinių partijų lyderių debatai. Remiantis apklausomis ir žiniasklaidos komentarais:
- Jonas Gahr Støre (Ap) buvo laikomas debatų nugalėtoju – pasirodė užtikrintai ir konkrečiai.
- Sylvi Listhaug (Frp) pelnė pagyrimų už tiesmukiškumą ir akcentus ekonomikos bei migracijos klausimais.
- Guri Melby (Venstre) išsiskyrė energija ir kompetencija, ypač švietimo ir klimato temose.
Debatuose buvo aptariama fiskalinė politika, būsto krizė, pasitikėjimas valstybe ir saugumas. Šie pasisakymai turėjo strateginę reikšmę – daugelis rinkėjų teigė, kad apsispręs po debatų peržiūros.
Ekspertų nuomonė: ar išankstinis balsavimas didina aktyvumą?
Ne visi ekspertai sutinka, kad laisvesnės išankstinio balsavimo taisyklės padidina rinkėjų aktyvumą. NTNU ir Norce tyrėjai nurodo, kad:
- išankstinis balsavimas sumažina rinkimų dienos kaip bendro socialinio įvykio funkciją (mažiau žmonių balsuoja kartu, pvz., su partneriu),
- gali lemti mažesnę neapsisprendusių rinkėjų mobilizaciją,
- nėra vienareikšmiškų įrodymų, kad padidėja bendras aktyvumas.
Tuo pačiu metu profesorė Elisabeth Ivarsflaten iš Bergeno universiteto pabrėžia, kad didėja informuotumas ir šios formos populiarumas, o tai gali turėti teigiamą ilgalaikį poveikį.
Praktiniai patarimai rinkėjams
- Patikrinkite balsavimo vietų darbo laiką svetainėje valg.no
- Turėkite su savimi asmens dokumentą
- Jei studijuojate ar dirbate toli nuo registruotos gyvenamosios vietos – pasinaudokite išankstinio balsavimo galimybe
Taip pat skaitykite:
