Kasmet daugiau nei 30 000 žmonių palieka Norvegiją – tiek norvegai, tiek imigrantai. OsloMet tyrėjai sako, kad priežastys jau nebėra vien ekonominės. Daugelis mini sunkumus mezgant draugystes, aukštas pragyvenimo išlaidas ir izoliacijos jausmą. Kodėl emigracija iš Norvegijos 2025 m. tokia dažna?
650 000 žmonių, kurie kadaise gyveno Norvegijoje
Statistisk sentralbyrå duomenimis, 2024 m. iš Norvegijos išvyko 31 968 žmonės, o per pastaruosius 15 metų emigrantų skaičius kasmet viršija 30 000. Šiandien užsienyje gyvena apie 650 000 buvusių Norvegijos gyventojų – daugiau nei istorinių išvykimų į JAV laikais.
OsloMet instituto NIBR ataskaita Exit Norway rodo, kad išvykimo sprendimus lemia daugybė priežasčių. Be įprastų – mokesčių ar didelių išlaidų – vis dažniau minima ir socialinė distancija bei bendruomenės trūkumas.
„Turėjome viską – namus, darbą, saugumą. Bet neturėjome, su kuo išsikepti mėsos ar išgerti alaus. Trūko žmonių, su kuriais galima tiesiog gyventi,“ – pasakojo vienas iš tyrimo dalyvių.
Mokesčiai, pragyvenimo kaina – bet ir ryšių trūkumas
Tyrėjai pastebi, kad iš Norvegijos išvyksta tiek daugiausiai uždirbantys, tiek mažiausias pajamas gaunantys žmonės.
Aukštos kainos lemia, kad net stabiliai uždirbantys gyventojai jaučiasi taip, lyg „nebegalėtų sau leisti gyventi Norvegijoje“. Tuo tarpu aukštos kvalifikacijos specialistai ieško šalių, kuriose atlyginimai didėja sparčiau kylant pareigose.
Statistikos duomenimis, lenkai išlieka viena didžiausių imigrantų grupių – 2024 m. į Norvegiją atvyko 4 071 Lenkijos pilietis, o išvyko 2 467, todėl grynasis migracijos balansas siekė +1 604 asmenis.
Tačiau daugiausia atvyko ukrainiečių (+14 802), po jų – sirai ir indai.
Aukštos būsto, maisto ir paslaugų kainos verčia daugelį jausti finansinį spaudimą net ir turint geras pajamas. SSB ataskaitoje How satisfied are we with life in Norway? nurodoma, kad pasitenkinimas finansine padėtimi sumažėjo iki 6,2 balo (skalėje nuo 0 iki 10), o labiausiai – tarp jaunimo, studentų ir vienišų tėvų.
Apie tai, kaip finansai veikia mūsų gerovę, plačiau skaitykite straipsnyje „Gyvenimo kokybė Norvegijoje 2025“.
Sunku susirasti draugų tarp norvegų
Vis dažniau kaip išvykimo priežastis įvardijamas vienišumo jausmas.
– „Norėčiau atrasti raktą į norvegus. Nesuvokiu, kodėl jie vengia naujų pažinčių,“ – sako vienas OsloMet apklaustųjų.
Statistisk sentralbyrå duomenys patvirtina, kad 25 % suaugusių norvegų teigia esantys nepatenkinti gyvenimu, o tarp vienišių šis skaičius dar didesnis. Vieni gyvenantys žmonės dažniau jaučiasi mažiau įtraukti į visuomenę ir rečiau patenkinti savo kasdienybe.
Šalta, tamsu, biurokratijos daug – emigracija iš Norvegijos 2025
Dalis emigrantų pabrėžia, kad klimatas ir gyvenimo būdas – nors ir saugūs – yra sunkiai priimtini.
Ilgos žiemos, ribotas socialinis gyvenimas ir formalūs santykiai darbe dažnai sukelia vienatvės jausmą. Daugelis taip pat skundžiasi sudėtinga biurokratija, neįvertintomis kvalifikacijomis ir baime dėl norvegiškos socialinės sistemos.
Vis dėlto Norvegija išlieka šalimi, kurioje vertinamas balansas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Trumpesnė darbo savaitė, ilgesnės atostogos ir aukštas saugumo lygis skatina daugelį imigrantų likti. Kaip norvegai kuria šią pusiausvyrą, skaitykite straipsnyje „Darbo laikas ir asmeninis gyvenimas Norvegijoje 2025“.
Kas dažniausiai išvyksta?
Dažniausiai Norvegiją palieka:
- jauni suaugusieji be vaikų,
- žmonės su žemu arba labai aukštu išsilavinimu,
- antroji imigrantų karta, kuri, kaip sako patys, išvyksta ne dėl kilmės, o dėl ambicijų.
SSB duomenys rodo, kad dauguma emigrantų vis dar kilę iš Europos, tačiau sparčiai auga išvykstančiųjų iš Azijos ir Afrikos skaičius. 2024 m. neeuropiečiai sudarė jau daugiau nei 25 % visų išvykusiųjų iš Norvegijos.
Kas toliau su norvegiška emigracija?
OsloMet ekspertai pabrėžia, kad Norvegija neturi aiškios emigracijos politikos, o ryšiai su užsienyje gyvenančiais norvegais daugiausia palaikomi per jūrų bažnyčias ir kultūrines bendruomenes.
Vis daugiau žmonių sako, kad svarstytų grįžti, jei pagerėtų darbo rinka arba sumažėtų mokesčiai.
